Kaip trumpametražiai filmai pasiekia didžiuosius kino ekranus? Interviu su Rimante Daugėlaite.

Kaip trumpametražiai filmai pasiekia didžiuosius kino ekranus? Interviu su Rimante Daugėlaite.

Džiaugiamės lietuviškais filmais, kurie yra rodomi žinomuose festivaliuose. Tačiau ar kada susimąstėte, kokiu būdu filmai į juos patenka? Ko filmui reikia norint pakliūti į festivalius bei kaip vyksta platinimo procesas pasakojo lietuviškų trumpametražių filmų agentūros
Lithuanian Shorts vadovė – Rimantė Daugėlaitė. Su Rimante galima bus susitikti Odisėja72 organizuojamuose mokymuose, filmų platinimo ir sklaidos temomis.


 


Ką pirmiausiai reikėtų daryti sukūrus trumpametražį filmą ir norint, kad jis atsidurtų kino festivalių ekranuose?


Pirmiausia reikėtų pasidaryti tarptautinių ir nacionalinių kino festivalių „tyrimą” ir išsirinkti į kuriuos festivalius norima išsiųsti filmą. O dar prieš siunčiant filmą į pasirinktus festivalius labai rekomenduojama pažiūrėti, kokie filmai buvo atrinkti į ankstesnių metų festivalių programas, pasitikrinti, ar tikrai tavo sukurtas filmas tinka į vieno ar kitos festivalio programą.


Ar daug turime Lietuvoje perspektyvių trumpametražių filmų kūrėjų?


Taip, turime tikrai nemažai didelį kūrybinį potencialią turinčių kūrėjų. Jaunieji, pradedantieji kūrėjai tampa vis labiau žingeidūs, aktyvūs profesiniame tobulėjime, neapsiriboja vien tik studijomis – keliauja po festivalius, kūrybines dirbtuves, mokymus, domisi naujomis filmų kūrimo technikomis. Visa tai lemia, kad Lietuvos trumpametražių filmų kūrėjai ir jų filmai yra sėkmingi, vis dažniau sulaukiantys ne tik nacionalinės, bet ir tarptautinės auditorijos dėmesio.


Ar jau išnyko dažnai buvęs nepasakyčiau, kad lietuvių kurtas” filmų stereotipas?


Manau, kad tai palaipsniui tikrai nykstantis stereotipas. Paskutinių metų lietuvių kino kūrėjų filmai ir jų pasiekimai tarptautinėje arenoje rodo, kad filmai tikrai puikūs, juos vertina užsienio kino industrijos profesionalai bei festivalių žiūrovai.


Kaip keitėsi filmai nuo pirmojo Vilniaus trumpametražių filmų festivalio iki dabar?


Labiausiai keitėsi technikos, technologijos ir filmų trukmė. Dar prieš kelerius metus vyravo tendencija, kad trumpametražiai filmai yra 20-30 min. trukmės, o paskutiniu metu trumpųjų filmų trukmė trumpėja iki 15-20 min. Įdomu ir tai, kad filmuose gvildenamos temos, aktualijos keitėsi ne kardinaliai – išlieka vis dar aktualios tokios „amžinosios” temos kaip santykiai šeimoje, poroje, savęs paieškos, emigracija. Nors taip pat pastebima ir tam tikrų naujų temų, problemų atvaizdavimas trumpuosiuose filmuose – LGBT, nūdienos pasaulio, Europos politikos aktualijos ir pan.


Ar skiriasi trumpametražių filmų sklaida Lietuvoje ir užsienyje?


Labiausiai skiriasi tuo, kad Lietuvoje retai išvysi trumpametražius filmus ne festivalio rėmuose. Nes nacionalinė televizija, kino teatrai periodiškai nerodo trumpametražių filmų ir jų programų, todėl pagrindinė „platforma” pamatyti trumpuosius filmus vis dar lieka festivaliai. Tuo tarpu Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Skandinavijos šalyse yra ilgametė trumpametražių filmų rodymo praktika televizijose, kino teatrų repertuaruose, ir tai reiškia, kad kino kūrėjams sukuriama daug daugiau jų filmų sklaidos galimybių.


Kokios pagrindinės filmų platintojų klaidos?


Na apie platintojų klaidas nelabai galiu komentuoti. Tačiau faktas tas, kad kiekvienas platintojas turi savo filmų skonį, darbo kultūrą ir stilių. Todėl dažnai pasitaiko atvejų, kai filmas netikęs į vieno platintojo katalogą, gali patekti į kito platintojo katalogą ir sėkmingai įgyvendinti filmo kelionę po festivalius ir kitus kanalus (TV, VoD platformas), nes, kaip ir minėjau, skirtingi trumpametražių filmų platintojai ieško skirtingų filmų – pavyzdžiui, vieni labiau dirba tik su eskperimentiniais trumpametražiais filmais ir jų į festivalius nesiunčia, o tik parduoda įvairioms galerijoms; kiti dirba tik su animaciniais trumpametražiais filmais.


Ar gali pradedantysis kūrėjas platinti filmą pats?


Taip. Ir pradedantiesiems kūrėjams tai labai rekomenduotina. Nes tik pačiam pabandžius savo filmą paleisti į festivalius (pavyzdžiui, užpildyti filmo registracijos anketą, pasidaryti festivalių „tyrimą”, nuvykti pačiam į festivalį), galima sužinoti ir išmokti, kaip veikia trumpametražių filmų festivalių mechanizmas.


Ko palinkėtumėte jauniesiems kino kūrėjams?


Žiūrėti daugiau trumpametražių filmų.