Filmų prodiuserio darbas dažnai yra apipintas daugybe mistiškų apibūdinimų. Greičiausiai ne veltui, kadangi prodiuseris sprendžia, su kuriais komandos nariais dirbti, kuriuos režisierius pasirinkti, o kieno paslaugų kuriamam filmui ar reklamai neprireiks. Apie tarp lietuviškos ir užsienio filmų gamybos skirtumus pasakojo bei praktinius patarimus dalijo būsima Odisėja72 iššūkio mentorė, kino ir reklamos gamybos įmonės „Dansu“ įkūrėja – Gabija Siurbyte.

Nuo ko pradėti norint dirbti tarptautinėse kino aikštelėse?

Visų pirma, reikėtų pradėti nuo noro: įvardinti, ką aikštelėje norisi daryti. Po to reikėtų surinkti daug informacijos, nes aikštelė aikštelei nelygu. Kokioje pozicijoje norisi dirbti, kodėl būtent tarptautinėje, kodėl lietuviška netiko ir pagal tai sudėlioti planą. Tada tą planą tokiais mažiukais žingsniais bandyti tai pasiekti.

Kuo skiriasi darbas su vietiniais ir tarptautiniais projektais?

Šiais laikais mažai kuo skiriasi. Būna vietinių labai didelių projektų, lygiai taip pat būna užsieninių labai nedidelių projektų. Dažniausiai skiriasi kalba aikštelėje. Nes vienu atveju kalbi lietuviškai, kitu atveju naudoji kitas kalbas. Realiai, dabar visi kalba ta pačia, kino kalba. Netgi kai kur gali nemokėti anglų kalbos idealiai, bet žinodamas išsireiškimus ir būdamas labai geru specialistu susišnekėsi. Kažkokio labai didelio skirtumo nematyčiau… Kartais geriau jaučiuosi lietuviškuose projektuose, nes juose dažnai atmosfera būna geresnė, nuoširdesnė, visi daro kažką dėl bendro, kūrybinio tikslo. Užsienio projektuose kūrybos dažniausiai mažiau, nes ateini kaip atliekantis kažkieno kūrybinę viziją.

Pagrindiniai skirtumai tarp filmų ir reklamos prodiusavimo?

Reklamas prodiusuoti yra ir sunkiau, ir lengviau. Lengviau dėl to, kad yra užsakovas, kuris atsineša pinigus. Tai reiškia, kad tau nereikia jų rinkti iš daugelio šalių, užstatant butus ar prašant iš draugų… Sunkiau dėl to, jog reikia suderinti tiek režisieriaus vizijas, tiek reklamos agentūros, tiek kliento. Tai netgi trišalės vizijos ir jos ne visada sutampa. Lengviau daryti reklamą, nes ji būna trumpesnė. Bet taip pat ir sunkiau kartais, nes ji būna techniškai sudėtingesnė, dėl to, kad gali su ja leisti išleisti didesnį kiekį pinigų. Šiaip, ta pati gamyba, tiek pat turi pasiruošti, tiek pat komandos turi pasisakyti. Reklamoje, galbūt daugiau dėmesio kreipi į kiekvieną detalę: kiekvieną šaukštelį, į kiekvieną plaktuką, kuris filmuojasi scenoje, nors jo niekas ir nepaliečia. Filme dažniau yra svarbi visuma.

Pagal kokius kriterijus atsirenkate mažai žinomų režisierių scenarijus, su kuriais ruošiatės dirbti?

Pradedu visų pirma nuo žmogaus. Ir žiūriu, ar energetiškai su tuo žmogumi galėčiau dirbti. Ar man būtų su juo patogu. Greičiausiai neprodiusuosiu režisierių, su kuriais nebūsiu dirbusi, kad ir prie labai mažų, nemokamų projektų, pavyzdžiui, labai nedidelės, nemokamos reklamos, kurias kuri labdaros fondams ar kino festivaliams. Tokius projektus aš vadinu režisierių išbandymų vietomis. Tai režisieriai, kuriuos aš po to samdysiu reklamoms, ar su kuriais dirbsiu ilgiau.

Tada jau antras klausimas būna scenarijus. Ar mane kabina, ar aš suprantu, ar aš jį matau, ar man jis įdomus. Dirbu ne tik su režisieriais kurie rašo, dirbu ir su scenaristais, kurie dirba su režisieriais. Man patinka dirbti su scenaristais, kadangi scenaristas yra profesionalus rašytojas. Režisierius labai retai būna profesionalus rašytojas. Mano nuomone, Lietuvoje yra labai nuvertinta scenaristo pozicija. Labai noriu paskatinti režisierius, ypatingai jaunus režisierius ieškoti scenaristų ir kartu rašyti. Nebūtinai scenaristas turi parašyti, o režisierius režisuoti.

Ar Lietuva yra konkurencinga kaip kryptis Europoje užsienio kino kūrėjams, renkantis projektų įgyvendinimą?

Man atrodo, kad dabar visi tie didieji projektai, atvažiuojantys filmuoti į Lietuvą tą puikiai iliustruoja. Konkurencingumas nei auga, nei mažėja: koks buvo, toks ir yra. Yra kitos šalys, kurios turi ir tokią pačią lengvatą, ir dar didesnį kiekį aikštelių… Jos pritraukia daugiau projektų, būdamos didesnės. Negalėčiau pasakyti, kad mes kažkuo labai išskirtiniai. Bet lygiai taip pat, negalėčiau pasakyti, kad mes nesam niekam įdomūs. Mes nesame tas variantas, kuriame tik dėl kainos pas mus važiuoja. Bet problema yra visoje Europoje, kadangi yra filmuojamas labai didelis kiekis serialų. Ir reikia labai didelio kiekio komandų. Visose šalyse filmavimų dabar yra labai daug…

Praktiniai patarimai pasirenkant aktorius filmui:

Kuo jaunesnis režisierius, tuo profesionalesnius aktorius jam reikėtų rinktis. Nes profesionalūs aktoriai padės užpildyti spragas, padės suformuoti vaidmenį. Greičiausiai su jais reikės daugiau diskutuoti, tačiau galutinė filmo kokybė bus smarkiai aukštesnė.

Antras dalykas – nebijoti kreiptis į profesionalius aktorius, net jei neturi tam biudžeto. Dauguma aktorių tikrai labai draugiškai žiūri tiek į studentus, tiek į režisierius pradedančiuosius. Kiek aš žinau, ir pačios Odisėja72 komandos yra kreipęsi, ir tos kurios kreipėsi yra sulaukę teigiamų atsakymų. Tai tiesiog, nebijoti kreiptis. Blogiausiu atveju kas gali nutikti, tai bus atsakymas ne.

Trečias dalykas, tai, kad reikia pabandyti režisieriams įsivaizduoti, kad kostiumas, vaidyba ir grimas labai pakeičia aktorių. Kai manęs klausia kaip prodiuserės, kokį aktorių rinktis, atsakau, jog reikia rinktis aktorių, kuris geriau vaidina, o ne tą, kuris kaip vaidmuo atrodo. Nes nebūtinai turint prastesnę vaidybą, tai išsivers į geresnį filmą. Ir tada jeigu reikia: grimo, kostiumo pagalba, tiek kalbantis su aktoriumi, ieškant personažo, jį inkorporuoti. Čia lygiai taip pat, kaip ir operatoriaus pasirinkimas. Tu nesirenki operatorius pagal taip, kaip jis atrodo, ar ką jis valgo, ar kokią kamerą jis mėgsta. Tu renkiesi operatorių pagal tai, kokius darbus prieš tai jis yra daręs, ir ar tau smagu su juo dirbti.

Ko palinkėtumėte jauniesiems kino kūrėjams?

Drąsos. Drąsos būti savim. Drąsos užsispirti ties savo vizija. Drąsos siekti profesionalumo. Drąsos prašyti pagalbos. Drąsa man atrodo yra raktinis žodis.

Prodiuserę ir aktorę Gabiją Siurbytę galėsite sutikti ODISĖJA72 iššūkio mentorių komandoje. Filmų kūrimo iššūkis vyks rugsėjo 18-21 dienomis. Daugiau informacijos ir komandų registraciją rasite čia.